2024 m. vasario 20 d., antradienis

Its been a while

 Hey, Santa!

Iš tiesų, buvau prisiminusį šią vietelę, bet maniau, kad ji dead kaip ir mūsų friendship :D 

Rašau irgi, kol miega beibis nr.2. Beibis nr.1 dabar močiutės problema pirmam aukšte. Keletą dienų ilsimės pas močiutę. O aš žiūriu filmą kažkokį, belekokį, tokia prabanga labai retai būna. Ta proga, kad rankos laisvos, reikia atrašyt ;D

Šiandien buvo labai faina diena. Daug laiko praleidom lauke su vaikais. Lankėmės kaimo bibliotekoje, Mildai (beibi.nr1) labai patiko. Parsinešėm keletą knygelių namo.


Cituoju:

"Klausimas Ievai: ar esi laiminga pasirinkusi slaugą? Ar nebebijai pagaliau ir nebesijauti, lyg ten maišytum? Nu bent jau iki prieš išeinant ilgų atostogų😀"

Iš tiesų nežinau ar bus toks laikas, kai žinosiu , ko noriu karjeros atžvilgiu. Ar ateis laikas, kai pasakysiu, kad taip, čia mano vieta 100%. 

Dabar , kai su vaikais lankausi med.įstaigose, tai pajaučiu, kad blyn jau norėčiau grįžt į darbą. Jau 3,5 metų esu  vpa ir pan. 

Šiuo metu turiu dvejonių tik į kokį skyrių norėčiau grįžti. Bet turint mažų vaikų, eit į naują darbą  būtų labai drąsu.


Grįžtant prie mūsų trumpų atostogų, taip smagu būt ne Vilniuj. Daugiau nei 10 metų ten gyvenų, bet kuo toliau, tuo labiau įžvelgiu minusus. Norėčiau gal net persikelti.  Tik baisu gailėtis paskui ar atimt iš vaikų  galimybes. Jų ,atodo, ryškiai daugiau nei miestely būtų. Žodžiu, gyvenimas yra vėtymasis ir mėtymasis tarp juodo ir balto. 

Santa, kas šiuo metu sukasi tavo galvoje? Kuo gyveni? 

Einu toliau žiūrėt filmą. :D

2023 m. gruodžio 28 d., ketvirtadienis

Papildymas, pavadinimu “kol kūdikis miega”

 Sveiki ir dar kartelį. 

Kažkaip labai atsitiktinai atsiminiau šitą mūsų bendrą Ievos ir Santos projektėlį ir paskaičiau senus įrašiukus. Jie tokie juokingi, pilni smagių prisiminimų, dar tokio naivumo daug, nežinomybės😀 tada dar studenčiokės buvom, nieko nežinojom, nebuvom paleistos į gyvenimą pasiruošusios😀 nieka, gyvenimas pats paruošė… 

Klausimas Ievai: ar esi laiminga pasirinkusi slaugą? Ar nebebijai pagaliau ir nebesijauti, lyg ten maišytum? Nu bent jau iki prieš išeinant ilgų atostogų😀

Kažin, ar Ieva paskaitys šitą blogą, gal jau tiesiog nebeturi laiko nieko skaityti, kai du mažiai kartu visą laiką.  O gal iš vis pamiršo apie šį mūsų bendrą, belekaip gerą projektuką??? Gal jai manęs jau nebereikia???! Mano širdis liūdi, o jos??

P.s. 2024 meteliais mums su Ieva bus po 30 metų. Babulkos visai jau…

Nauji metai - nauji ratai. Ar kaip ten saka….

 Šiek tiek prigesęs šis blogas, tai sakau reikia nors trumpam atgaivint. Ateities kartoms bus daugiau ką rodyt. 

Nu tai ką? Abi 2 kvaišelių autorės apsivaikavusios! Viena jau su dviem, kita dar vejasi😀 o kas būtų pagalvojęs, kad rasim tuos savo princus ir prisigaminsim princesių su princais ateinančiom kartom…. 

O kai pagalvoji, tai atrodo prieš kokius metus tik įsikėlėm kartu gyvent į barako kambarėlį, puošėmės kalėdoms, keitėmės dovanom, naujuosius sutikom cocainne ir gerai, nerūpestingai leidom laiką! Dabar sunku ir pagalvoti, kad buvom tokios šėlmės, pasiutusios mergos😀 

Bet kad nepastrigtume ties praėjusiomis dienomis, leiskimės į ateitį, į Naujuosius 2024 metus! Tikiu, kad kada nors ir vėl kartu sutiksim Naujuosius, nors ir nebe cocainne😀

2018 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

Įdomu , kodėl tinklaraščius ir dienoraščius internete turintys žmonės tai daro ? Aš tai turbūt daryčiau iš neturėjimo ką veikti arba jeigu nebent būčiau super smart - mokyti/šviesti ir kitaip įkvėpti žmones būti tokiems kaip aš. Kolkas aš to daryti negaliu, nes geriau jau tegul jie nebūna tokie kaip aš :D
Tai gi praėjo ne tiek jau daug laiko nuo tada, kai paskuyinį kart rašiau visiškai nereikšmingą sakinį.
Gyvenime daug kas keičiasi. Šitas nęsąmones tikiuosi paskaitysim, kai būsim senos, jei atsiminsim ir jei dar mokėsim atsiminti. (Ir skaityti). Santa jau nebe ŽIČKUTĖ, o man taip patiko ją vadinti ŽIČKUTE. Dabar vadinsiu nebežičkutė. Ji jau -auskienė. A A A. Suaugusi moteris ir panašiai, sportininkė, medicinai atsidavusi taksų mylėtoja. Su ja praktiškai nebesusitinkam, kadangi negyvendamos kartu nepatiriam ir neprisigalvojam visokio šūdo kaip anksčiau. Tai nėra iš ko žvengt, o kadangi nėra iš ko žvengt, nėra ko ir susitikt. Pasikalbėt aš ir su savim galiu :D O jeigu kada pradėsiu žvengt su savim, tai...
Juokauju.
Man kambariokai visdar tie patys - slapukas, kačiukas ir ponas KOBAS. Mano mylimas, bezdantis ir knarkiantis šuo. Bet jis moka ir daugiau - iš keršto gali apmyžti sofą. Tad jei norėsit kam atkeršyt - call me.
Mes su Santa pusiau bendradarbės. Nu normalios bendradarbės, tik niekada darbe nesimatom, nebent reikia kažkur padėti suvalgyt tortą.Per 2 metus darbe suvalgiau daugiau tortų, nei per visą gyvenimą. Daug bendradarbių - daug tortų.
Šiandien su Santa gėrėm kavos, jos džinsai buvo gražūs. Įdomu, kur gavo ?
Įdomu ar Santa dar kadanors čia apsilankys? Galiu lažintis, kad ne, nebent jai priminčiau. Taip ir padarysiu.
Mūsų vaikystės foto, kad dar buvom young/independent and happy. Ir dar neturėjom gyvenimą ėdančio  darbo.

2018 m. balandžio 7 d., šeštadienis

Šiandien sugedo Santos skalbimo mašina . Tiksliau jos ir jos būdimo vyro. Štai kokie įvykių vingiai..
Pamastymui. Kodėl jo liūdnas žvilgsnis visada atitenka man? 

2017 m. birželio 26 d., pirmadienis

SANTA!!!!!
Aš pamiršau, kad tai egzistuoja.. ( ne - ne Santa).

Kiek vandens ir ašarų nutekėjo, kiek šnapso išgerta ir pinigų išleista. 
Tiek pokyčių, bet svarbiausia, kad mes su Santa vis dar BFF :))))))))
Mes nebegyvenam kartu. Dabar aš turiu tris kambariokus. Slapt1 kambariok1, katytę ir šunį (piktą...o sakiau, kad niekada nepirksiu, ko tik nepadarysi iš meilės :D).
Santa vis dar saugo mūsų tvritovę, geria viena be manęs ir niekas jai nebepaleidžia geros muzikos :D

Tik va Romutis liko jai vienai.....
Visko iškart neišduosiu. Po dvidešimt metų bus įdomu paskaityt :D
Santa, mylim tave !!!!!!!

2016 m. birželio 24 d., penktadienis

Lab lab lab

Labai daug laiko praėjo....Ir manau, kad šį blogą žiūrim tik aš ir tu mano meile.
Daug vandens nutekėjo....laiko nėra, darbai ir visa kita, bet apie tai nepasakosiu.
Tik noriu pasidžiaugti savo kambarioke, drauge, kolege, kurią man atsiuntė pats Dievas !  Gaila, kad paskutinė vasara. Gaila, kad neturėsiu tokios puikios kambariokės. Ne gaila, nes neturėsiu ir jokios kitos. Bet kita vertus, tikiuosi, kad nenutrūks ryšys ir dar atšvęsim daug daug alaus švenčių :D <3

2016 m. gegužės 13 d., penktadienis

LONG TIME AGOOOO....
Penkatadienis...... Spėkit, ką darom..... Aišku, kad geriam! Girtų panų postas fb "Kai šios dvi nusprendžia varyt į miestą, jos nusprendžia varyt į miestą (girta pana)" taip jau būna, kad kartais norisi viešintis internete, kad į tave žiūrėtų, kaip į Indrutę (Ieva, you know which Indrute) See you, maybe soon, maybe no..